Netikėtai iš Amerikos lietuvių bendruomenės vienas tėvynainių veiklos puoselėtojas bei skatintojas Mariaus V. parašė man laišką. Marius paprašė atsiųsti medžiagą apie 1991 metų sausio mėnesio įvykius. Minint tų įvykių 22 metų sukaktį, autorius mielai pasidalino informacija ir yra labai dėkingas Mariui, kad tolima Lietuvių bendruomenė Amerikoje domisi Tėvynės istorijos netolimais įvykiais...
.jpg) |
| autorius prie Parlamentą supančių barikadų su žmonos Aušros klasioku Ričardu Žalpiu 1991 m. sausio 23 d (trečiadienį) |
Autorius tuo pačiu dėkoja gerbiamam Mariui V. ir savo bendražygių vardu.
phillylac.org/ Alfredas Girdziušas Tų dienų aidai… Tos sausio dienos daug vardų turi. Tos kruvinos dienos, kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą ...
paliesius.blogspot.com/.../amerikos-lietuviu-bendruomene-alfredas.ht...
Prieš 26 min. – Tų dienų aidai. Sausio 13-osios įvykius prisimenant. by tvarkytojas on Jan 12, 2013 • 4:07 am No Comments. Alfredas Girdziušas. Tų dienų ...
Tų dienų aidai. Sausio 13-osios įvykius prisimenant
by
tvarkytojas on
Jan 12, 2013 • 4:07 am
Alfredas Girdziušas
Tų dienų aidai…
Tos sausio dienos daug vardų turi. Tos kruvinos dienos, kančių dienos
laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą –
sausio 13-oji.
Kada ji prasidėjo? Gal 1987 metų rugsėjį prie Šv.Onos bažnyčios
Vilniuje, gal po metų rugsėjo 28 dieną buvusiame Puškino skverelyje,
kada OMONininkai talžė su lazdomis susirinkusius vilniečius, gal 1990
metais per „didžiojo spalio“ „paradą“, kai sovietiniai desantininkai,
atstatę automatų ragelius, skynė kelią „šlovingajai“, „nenugalimajai“,
„raudonajai“ armijai, o Vilniaus Šiaurinio miestelio generolas
Uschopčikas prieš desantininkų kolonas šauniai kilojo dar nesukruvintas
letenas…
Prieš pat Naujuosius metus Vilniaus Šiaurinio miestelio, kur buvo
sovietinės armijos dalinys, tvorose atsirado spragos. Jas užtempė
maskuojančiais tinklais. Už jų – tankai ir šarvuočiai. Sausio 7 dieną
taip vadinamos Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas leitenantas
F.Kuzmin`as Lietuvos Vyriausybei praneša, kad SSSR gynybos ministro
D.Jazovo įsakymu bus įvesta specialios paskirties desantininkų divizija
Lietuvos jaunuolių priverstiniam ėmimui į sovietinę armiją. Kitą dieną
jedinstvenininkai ir kapėesesinininkai bando įsiveržti į Aukščiausiosios
Tarybos rūmus. Bandoma išprovokuoti muštynes arba, kas dar patogiau
būtų, susišaudymą. Tai bandymas iškelti „lietuviai skriaudžia
kitataučius, o ypač rusus“ lozungą. Jų karštį „atšaldo“ vandens
čiurkšlės. Bandoma daužyti rūmų langus.
 |
| Sovietiniai tankai prie Spaudos rūmų |
Sausio 9 dieną lekiame prie Spaudos rūmų ir televizijos bokšto. Matau
pavargusius kolegas žurnalistus po bemiegės budėtos nakties. Čia
aplinkui sukaliojasi šarvuočiai ir mašinos su kareiviais. Matyt, vyksta
žvalgyba. Taigi aišku – tai „lietuvių propagandos lizdai, kurstantys
tarpnacionalinę nesantaiką tarp vietinių ir… rusų“.
Sausio 10 diena ramesnė, bet prie Parlamento, Spaudos rūmų,
televizijos bokšto ir Konarskio gatvėje labai daug žmonių. Sausio 11
dieną apie pietus sužinome, kad užimta Alytaus Krašto apsaugos patalpos
ir Vilniaus Krašto apsaugos rūmai. Vieną vaikiną, sužeistą į veidą,
nuveža į ligoninę. Lekiame vėl prie spaudos rūmų. Aplinkui tankai,
desantininkai, sutraiškytos mašinos.
Pastatas jau užimtas. Žmonės su vėliavomis prie įėjimo į pastatą,
langai išmušti, sušaudytas pastato fasadas. Fojė sėdi išsižerglioję
kareivos. Įkišu fotoaparatą pro iškultas duris, vienas kareivis nuleidęs
į tarpkojį kumštį suka ratu. Tankai ardo neįšalusią žemę, asfaltą.
Majoras, sėdintis ant tanko, linki man greitai susitikti Kolymoje. Į
ligoninę vėl nuvežami keturi peršauti žmonės, o Žalgirio gatvėje iš
sutraiškyto sunkvežimio, vežusio žaislus, pusgyvis ištraukiamas
vairuotojas.
 |
| Prie Parlamento |
Visur
siautėja desantininkai. Užkirsti keliai į Vilnių. Vakare kariškiai
užgrobia Vilniaus geležinkelio mazgą.oro uoste pradėjo streiką
jedinstvenininkai, kurių daugumą sudarė rusai, lenkai ir baltarusiai. Iš
Vilniaus išvažiuoti sunku. Dar sunkiau pakliūti į miestą. Naktį prie
Parlamento išgirstame, kad nusiaubtas Krašto apsaugos departamento
pastatas Kosčiuškos gatvėje, o už valandos – kad apsuptas ypatingosios
paskirties dalinys Valakampiuose ir dalis policininkų tapo judais – su
savo „vadu“ Makutinovič`ium persimeta pas žmogžudžius. Ir vėl
„tarpnacionalinis“ gestas – persimeta lenkai ir rusai. Su keliais
fotografais gaudome mašiną` – norisi nuvažiuoti prie akademijos. Nieks
nenori važiuoti. Laukiama kada puls Parlamentą. Labai didelė įtampa.
Žmonės eina ir eina apie Parlamentą ratu. Taip šilčiau. Ryte prie
Parlamento gauname laikraštį „Laisva Lietuva“. Baigiasi šeštadienis,
dieną mieste ramu. Velniškai norisi miego. Reikia pailsėti, rytoj
sekmadienis. Gal jokių akcijų nenumato bolševikai skerdikai…
Vilnius-Kaunas plente už miesto du šarvuočiai. Vienas šalikelėje,
kitas stovi skersai. Trumpavamzdžiai automatai palydi kiekvieną
automobilį. Mūsų autobuso nestabdo, nes išvykstame iš miesto.
 |
| Sovietiniai tankai prie Radijo ir televizijos komiteto Konarskio gatvėje |
 |
| Prie Parlamento laužai ir sušalę gynėjai... |
Deja, vidurnaktį Vilniaus miegą nutraukia tankų šūviai, apie antrą
valandą buvo užgrobti Televizijos bokštas, RTV pastatas Konarskio
gatvėje. Po tankų vikšrais , nuo šūvių žuvo taikūs Lietuvos
nepriklausomybės gynėjai.
Trakiečių miegą tą sekmadienio naktį nutraukė ne tankų šūviai. 2
valandą nakties nutrūksta televizijos transliacija – užgrobiamas radijo
ir televizijos bokštas. Po kelių minučių per radiją anglų, vokiečių ir
prancūzų kalbomis perduodamas nelaimės šauksmas…
…Vis gi sekmadienį!!! Ar sutapimas, ar tokia agresorių taktika –
užpulti sekmadienį, kada žmonės mažiausiai tikisi sulaukti nelaimių. Ir
užpulti miegančius. Hienų taktika. Vokietija 1939 metais užpuola
Lenkiją prieš šventines dienas , po 17 dienų SSSR užpuola Lenkiją
sekmadienį, Vokietija užpuola sovietus sekmadienį. Ir čia sekmadienis.
Sutapimas?..
Už poros valandų Trakų miesto gatvėse pasigirsta per garsiakalbį
raginimas vykti ginti Parlamentą, Lietuvos Nepriklausomybę. Autobusai
laukia prie Kultūros rūmų. Lekiu į „Galvės“ redakciją. Visur durys
atviros. Nešami dokumentai, aparatūra. Sėdu prie telefono ir skambinu į
Maskvą, Gorkio (dabar Nižny Novgorod) redakcijas, kur dirba pažįstami
kolegos.
 |
| Trakuose prie Kultūros rūmų |
Pagaliau 8 valandą ryto pakliūnu į Vilnių, Konarskio gatvę. RTV
komiteto pastatas ir šalia esantys namai su iškultais langais. Aplinkui
šarvuočiai. Tankas įvarytas pro pralaužtą tvorą. Desantininkai pikti
kaip šunys, tik automatų spynomis klaksi. Matosi kulkų išmuštos duobutės
sienose. Ant gatvės, prie pat šaligatvio dega daug žvakučių…
9 valandą iš RTV pastato išsiveržia sužvėrėjusių desantininkų sumuštas žurnalistas Virgilijus Martišauskas…
 |
| Prie Radijo ir televizijos komiteto Konarskio gatvėje |
Sako, kad dieną puls Parlamento pastatą. Apie 11 valandą pro Parlamentą pralekia 2 tankai ir 30 šarvuočių.
Minios žmonių. Grūstis. Statomos barikados. Atvažiuoja daug
sunkiasvorių mašinų, traktorių, atvelkami sugedę kelių volai. . Gauname
„Respublikos“ laikraštį. Keista labai – šio laikraščio nekliudė
sovietai. Nekliudė, nors ir skelbė kai kuriuos KGB slaptus (lyg tai)
dokumentus. Susitarimas ar aplaidumas kai kurių? Net labai keista Po
pusiaudienio atvyksta SSSR Federacijos Tarybos nariai: B.Oleinik`as,
a.Ter-Petrosian`as ir N.Demntej`us. vos vos prasibrauna pro
skanduojančią minią.kelia skina policijos pulkininkas. Žmonių vis
daugėja. Gaunamas pranešimas, kad Boris`as Jelcen`as atvyksta į
Pabaltijį. Viltis rusena, jog Parlamento nepuls. Jau vakare, devintą
valandą, per radiją Vytautas Landsbergis praneša, jog ateinančią naktį
nebus imtasi jokių karinių akcijų. Bet įtampa neatslūgsta. Žmonės kalba,
kad per bokšto langus mėtomi kažko prigrūsti maišai primena žmonių
kūnus. Nuvažiuojame prie televizijos bokšto – vaizdas niūrus. Žemė
išmalta, tvoros išlaužytos, už jos laksto šalmuoti desantininkai. Vienas
tauragietis parodo kur žuvo žmonės. Kraujo visur. Gilzių ir pėdų…
Vielinėje tvoroje sušalusios gėlės. Įkišu fotoaparatą pro tvorą. Prie
manęs puola desantininkai. Kažkokia moteris keikia įstrižaakę šalmuotą
baidyklę. Tas „mat tvoju“ atsikerta…
Ir vėl naktis. Laužai aplink Parlamentą. Daug atvežta malkų. Daug
jaunimo. Laužai aplink Parlamento rūmus. Laužai, laužai… Jaunimas
bučiuojasi. Amžius daro savo. Antrame aukšte kunigas Grigas laiko
mišias. Paskelbta visoje šalyje trijų dienų gedulas. Visoje Lietuvoje.
Ryte pasigirsta užgrobtų radijo stočių balsas – svetimas, su rusišku akcentu balsas. Karksi kolaborantai.
Gedimino prospekte prie Mokslų Akademijos mūsų policininkai su
automatais – pastate vyksta SSSR Aukščiausiosios Tarybos delegacijos
susitikimas su Lietuvos Respublikos kultūros ir meno atstovais. Koks
tikslas? Tempti laiką „kultūringai“? pafotografuoju ir nešdinuos – iš
tuščio į kiaurą pilstymas.
Praeina pirmadienis, antradienis. Trečiadienį visa Lietuva palydi
sovietų teroro aukas į Antakalnio kapines. Kilometrinė vainikų ir gėlių
kolona. Verkia senutės, jaunos moterys. Mergaitei visus pirštukus vaškas
apliejo. Ji dreba ir verkia.
 |
| Žuvusių už Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje laidotuvių procesija Vilniuje. Laidojami buvo Antakalnio kapinėse. |
Trispalvėmis apkloti karstai. Lietuva atsisveikina su Loreta
Asanavičiūte, Virginijum Druskiu, Darium Gerbutavičiumi, Rolandu
Jankausku, Algimantu Kavoliuku, Vidu Maciulevičiumi, Apolinaru
Povilaičiu, Ignu Šimulioniu, Vytautu Vaitkumi. Kitus žuvusiuosius –
Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Titą Masiulį ir Alvydą Matulką
priglaudžia kitų rajonų žemelė.
Trylika aukų sausio tryliktąją!
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1991 metų sausio
15 dienos nutarimu Nr.1-952 už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir
ištverme ginant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę apdovanojo (po
mirties) I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu trylika žuvusiųjų.
Vasario 18 dienos nutarimu Nr.1-1070 šiuo ordinu apdovanotas ir
Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynėjas Vytautas Koncevičius,
miręs nuo žaizdų vėliau. Tai keturioliktoji auka, paaukota ant Lietuvos
Nepriklausomybės aukuro.
Sako, skaičius 13 yra nelaimingas, tad gal keturioliktoji gyvybė buvo
paimta, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų mūsų žemėje?
O kiek liko suluošintų, sužalotų? Kiek liko gedinčių? O per radiją
„Litva Sovetskaja“ laikraščio „redaktorius“, aršus jedinstvenininkas
A.Gelbach`as (žydas? Kaip ir Bronštein`as – Lenin`as pusžydis, kaip
Karl`as Marx`as Vokietijos žydas? – ko jiems dar reikia???) skelbia
pilietinį karą. Va, ir atsakymas – lietuviai skriaudžia rusus, lenkus,
baltarusius ir…, neduok tu Dieve, išrinktąją tautą – žydus… Iš
„kaspervizijos“ laužo liežuvį išgama Edmund Kasperovič.
 |
| Ši mergaitė verkė... |
Tos dienos man prisimena kaip pačios aktyviausios – kada fotografuoji
žmones prie laužų aplink Parlamento pastatą, kada fotografuoji vaikinus
„mirtininkų“ zonoje, tarpe tarp dviejų barikadų priešais Parlamentą,
kada fotografuoji tankus, desantininkus. Baimės tikrai nejaučiau, nes
tada nesuvokiau, nesuvokėme mes visi koks pavojus gresia bet kuriam,
esančiam šalia tos SSSR enkavedistinės žudymo mašinos – gyvenome
euforija. Ir tie įvykiai įrodė dar ir dar kartą, kad rusiškoji žudymo
mašina veikė, veikia ir veiks visada kur tik ji įkels savo leteną.
Bolševizmo šmėkla, pagimdyta Vokietijoje gimusio žydo Karl`o Marx`o -
tikroji pavardė Morfechai, prieš pusantro šimto metų ir vėliau išvyto iš
Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos už savo „komunizmo šmėklą“,
pasisavinta pusžydžio Blank`o-Uljanovo-Lenino Rusijoje, o vėliau
dusinusi penkiasdešimt metų Lietuvą „lietuviškomis“ komunistinėmis
rankomis, bet diriguojant rusiškajam „maestro“… Mes gyvenome euforija.
Ir ta keturiolikos nužudytų žmonių auka dar mažai kam pilnai suvokiama.
Atsiranda anų laikų „vertintojų“, sakančių „o ko jie ten lindo“. Mat
jis, žinia, kiurksojo namuose ir laukė kada jam bus galima išlįsti ir
tarti savo „genialią“ mintį arba net pasiskelbti aktyviu
Nepriklausomybės gynėju. Ir dauguma tokių „gynėjų“ krovėsi turtus
sąskaita tų, kurie buvo barikadose…
 |
| Parlamento gynėjai. Dominavo jaunimas. |
Dar tada, kai vyko paskutinis Vilniuje rusų armijos „paradas“ „v
čestj oktiabria“, kai mano fotoaparatą (kaip ir daugeliui kitų mano
kolegų) sudaužė iš desantininkų rikiuotės iššokęs žmogėnas, nesuvokiau,
kad tie patys rusiukai vėliau šaudys ir traiškys po tankais mūsų žmones.
O kas tą „paradą“ organizavo? Lietuvos(?) komunistų partijos (KPSS)
propagandinis leidinys „Litva Sovetskaja“, leidžiamas Burokevičiaus ir
Naudžiūno šutvės, o finansuojamas iš Rusijos KGB fondų, lapkričio 5
dieną lyg tai uždavė patys sau klausimą: įvyks ar neįvyks karinis
paradas, darbininkų demonstracija? Taip, jie iš anksto žinojo, kad
„darbininkai“ tai kareiviai iš Šiaurinio miestelio Vilniuje. Ir
neapsiriko – tiesiai šviesiai pasakė kokį „darbą“ jie „dirbs“. Taip
vadinamas KPL (KPSS) CK sekretorius A.Naudžiūnas pareiškė, kad paradas
būtinai įvyks, „…yra Prezidento
(?-aš) Įsakymas, o tuo vadovaujantis gynybos ministras įsakė visiems kariniams daliniams (
taigi ne darbininkams! – aš), kad pravestų paradą, skirtą didžiosios spalio revoliucijos 73-iosioms metinėms paminėti…“
Naudžiūnas, atsiprašau – draugas Naudžiūnas, apgailestavo, kad
vietinės Tarybos trukdo tą paradą „pravesti“, nes tai „ne kaip jėgos
demonstravimas, o karinis paradas, po slučaju valstybinių metinių…“ Ir,
pasak CK sekretoriaus, „..nė viena vietinė valdžia neturi juridinės
galios pakeisti Verchovnovo Soveta arba mūsų šalies Prezidento
įsakymą…“. Ir jokios dėžės su gėlėmis, pasak Naudžiūno, nesutrukdys. „Ir
aš, kaip dolžnostnoje lico
(pareigūnas, atseit –aš), ir kaip karinis žmogus
(o, taip-aš),
pareiškiu – paradas skirtu laiku ir skirtoje vietoje įvyks.“. Ir
draugas Naudžiūnas suraitęs Napoleono pozą, pridėjo, kad paradas įvyks
Lenino aikštėje, o, kad Lietuvos valdžia sapalioja, jog Lietuva nebuvo
SSSR sudėtyje, tai tie dokumentai yra. Žodžiu – paradas bus, ir pridėjo
„…neslepiu, mes numatėme daugiau griežtesnes priemones kariuomenės
judėjimui apsaugoti… Komendanto tarnyba, družinikai, MVD daliniai padės
pravesti karinį paradą.“. Taigi, labai gražiai pasakė draugas
A.Naudžiūnas paradas įvyks, nors ir apsišikit.
O, kad vilniečiai būtų sąmoningi, išmėtė lapelius, kur be kita ko,
priminė apie 1863 metų „SUKĖLIMO“ (taip parašė!) centrą Vilniuje, kad
čia „suplėvėsavo“ (taip parašė) tarybų valdžios raudonoji vėliava, kad
vilniečiai „nesitaikė su tautine nesantaika, kad „vis didesnį
dirbančiųjų nepasitenkinimą kelia Aukščiausios Tarybos ir Vilniaus
miesto savivaldybės Tarybos nekompetentingi sprendimai ir totalitarinės
ambicijos. JOS VEDA Į TARPNACIONALINĘ ĮTAMPĄ..“
Va, čia ir yra tas pagrindinis politinis Maskvos arkliukas ant kurio
reikia pajodinėti vietiniams – LKP (TSKP) Vilniaus miesto partijos
komitetui, Lietuvos piliečių komitetui(???), dirbančiųjų (?)
socialistinei federacijai (???) ir, žinoma, socialistiniam(?) judėjimui
„Vienybė-jedinstvo-jednost“ su Valerij`um Ivanov`u priešakyje.
Valerijus Ivanovas buvo teisiamas, nuteistas, bet ir liko
Lietuvoje gyventi, o kada po 12 metų (2006 m. sausio 13 d. – ar ne
paradoksas?) iš Lukiškių kalėjimo buvo išleistas pučistas Burokevičius,
šis „draugas“ Ivanovas ta proga apdaužė artistą Algirdą Ramanauską –
Greitai
Visi vienu balsu „atsakingai“ pareiškė – lapkričio 7 dieną 10
valandą prie V.Lenino paminklo mitingas, skirtas didžiosios spalio
socialistinės revoliucijos 73-oms, įvyks. Ir nors apsišikit visi.
Ir dar 1991 metų kovo mėnesį, kada teko susitikti su Lentvaryje
dislokuoto Rusijos raketinio dalinio vadu papulkininkiu Valerij`um
Lobkv`u, „draugas“ papulkininkis pareiškė, kad „Lietuvai nederėtų
tampyti miegančio liūto už ūsų“, kad jų dalinio užduotis – „saugoti
taikų mūsų Respublikos dangų. Ši teritorija (dalinio) –TSRS teritorijos
dalis Lietuvoje“(???) ir, kad dažni čia svečiai Trakų rajono SSKP
sekretorius (kieno?) V.Genzur`as, draugai Šurupovas, Lazutka, Burdenko,
arba Reginočka (Regina Bologovienė – buvusi Trakų rajono KPSS CK
sekretoriaus pavaduotoja).
Tad tas paradas taip pat buvo mažut mažutėlė repeticija vėlesniems veiksmams, na, sąnarių pamiklinimas.
Rankas daugiausia „miklino“ persirengę civilių drabužiais kariškiai,
pribuvę iš Kaune dislokuoto desantininkų pulko bei MVD dalinio kareivos.
Daugiausia buvo puolami tie, kas fotografavo, filmavo – daugiausia
žurnalistai.
Kaip vėliau mano pažįstami kareiviai aiškino, į paradą ėjo su…
užtaisytais koviniais ginklais. Buvo kovinėje parengtyje Šiaurinio
miestelio visi kareiviai ir net tankai, kareiviai iš MVD dalinio prie
Petro ir Povilo bažnyčios ir kareiviai, dislokuoti netoli Santariškių
ligoninių.
.jpg)
